Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė dar plačiau atveriančios duris studentams, mokslininkams ir verslininkams. Tačiau nauja strategija, dar vadinama Amerikos svetingumo planu, ne itin svetinga tiems, kurie nori aplankyti svetur gyvenančius gimines, tačiau neturi puikaus darbo ar didelių turtų Lietuvoje.

Perspektyvūs užsieniečiai – naudingi JAV ekonomikai

Istoriškai JAV – viso Pasaulio piliečių sukurta valstybė. Atstovų iš kiekvieno žemyno čia galėjai sutikti prieš šimtą metų, sutinki jų ir dabar. Todėl ir patys amerikiečiai pripažįsta, kad šiandien nuolat iš užsienio atvykstantys ir čia dirbantys specialistai naudingi visai JAV ekonomikai.

Tačiau daug ką pakeitė prieš beveik penkerius metus įvykę rugsėjo 11-osios teroro išpuoliai. Pasak JAV ambasadoriaus Lietuvoje Styveno Malo, sugriežtinus atvykimo į JAV tvarką, sumažėjo ir čia keliaujančiųjų skaičius.

Todėl norėdami susigrąžinti buvusią padėtį amerikiečiai pradeda naujo Amerikos svetingumo plano įgyvendinimą. Jungtinės Valstijos skelbia skatinančios studentus siekti mokslo, ieškoti galimybių šioje šalyje, o vizų išdavimas jiems įvardijamas kaip pagrindinis prioritetas.

Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius Vaidotas Verba sako, kad tiek JAV, tiek ir kitos valstybės yra suinteresuotos, kad pas juos vyktų kiek įmanoma daugiau turistų, mokslininkų, studentų. „Stengiamasi, kad tokie žmonės galėtų maksimaliai lengvai gauti vizą, atvykę greičiau pereitų sieną. Studentams į Ameriką suteikiama galimybė atvykti anksčiau – jiems terminas prailgintas nuo 90 iki 120 dienų.“, - pasakoja V. Verba.

Negautos vizos kaina – šimtas dolerių

Naujoji tvarka turėtų džiuginti ir darbo reikalais į Ameriką vykstančius verslininkus – bus siekiama spartesnio verslo vizų išdavimo sąžiningiems verslininkams. Tačiau galime tik svarstyti kas yra sąžiningas keliautojas. Ir kaip įrodyti, kad toks esi, jei niekada dar nebuvai išvykęs į JAV?

Būtent šių sąžiningumo kriterijų neatitikusi ir vizos negavusi dainininkų Kazlauskų šeima beveik prieš dvejus metus suorganizavo mitingą prie Amerikos ambasados Vilniuje. Pasak atlikėjų, jie protestavę ne todėl, kad jiems nebuvo išduotos vizos, o dėl nepagarbaus amerikiečių diplomatų elgesio, žmogaus orumą žeminančių patikrinimo procedūrų ir nepagrįstų rinkliavų.

Dainininkų pora įsitikinusi, kad neteisinga, kai žmogus, kelis kartus prašantis ir vis negaunantis vizos, kaskart sumoka po 100 dolerių, kurių taip ir nebeatgauna. „Kiek galima iš mūsų lietuvių šaipytis. Jeigu ambasada neduoda vizos, tai kaip galima visus 100 dolerių pasiimti? Galbūt kažkiek kanceliarinėms išlaidoms, personalui, bet ne visą sumą. Čia apiplėšinėjimas vidury baltos dienos.“,- piktinasi Liveta Kazlauskienė.

V. Verba tikina, kad konsulai yra draugiški, lankstūs ir norintys padėti, tačiau dirba pagal tam tikrus kriterijus ir tvarką. „Pasakyti, kad aš kreipiausi ir viską atlikau, bet manęs neįleido į šalį yra nekorektiška. Sprendimą priima pareigūnas. Mano požiūriu, kiekvieną žmogų reikia išklausinėti vos ne teisėjo maniera.“,- įsitikinęs V. Verba.

Išvykę - nebegįžta

Nemažai tautiečių, išvykusių paviešėti į JAV, namo taip ir nebegrįžta. Kuo daugiau lietuvių pasilieka Amerikoje, tuo mažiau perspektyvų Lietuvai artimiausiu metu sulaukti bevizio režimo su JAV.

V. Verba sako, kad vizų išdavimo politika priklauso ne tik nuo konkrečių pareigūnų, valdininkų ar politikų, bet ir nuo pačios visuomenės. „Aukštas prašymų gauti vizas atmetimo procentas yra todėl, kad nemažai šalies gyventojų gavę vizas užsibūna Amerikoje ilgiau nei jiems leista arba užsiima ta veikla, kurios neleidžia išduota viza.“,- aiškino V. Verba.

Tačiau net ir ilgalaikes vizas gaunantys lietuviai, tokie kaip vilnietis fotografas Tomas Kauneckas, neretai susiduria su įtariais JAV pareigūnų žvilgsniais. „Eidamas pro kontrolę visada nerimauju, nes į mane žiūri kaip į potencialų nusikaltėlį, uždavinėja daug klausimų, pirštų spaudai jau yra natūralus dalykas.“,- pasakojo fotografas.

Lietuva atitinka daugelį bevizio režimo keliamų reikalavimų, tokių kaip demokratinis šalies valdymas, patikimi pasai ir saugios sienos. Tačiau permainų galima tikėtis tik tada, kai beveik visi prašantieji vizos atitiks nustatytus kriterijus. Svarbiausias iš jų – tvirtos sąsajos su Lietuva.

Dabar atmetamų prašymų vizai gauti skaičius yra kelis kartus didesnis nei leistina, tačiau S. Malas įsitikinęs, kad bevizis režimas į Ameriką tikrai bus. „Visi ženklai rodo, kad tai yra neišvengiama. Tik reikia įtikinti lietuvius, kad būtų negerai dirbti Amerikoje ar pasilikti ten per ilgai“, - sako S. Malas.

Fiktyvi santuoka – pilietybės garantas

Į Lietuvą amerikiečiai be vizų keliauja nuo 1994-ųjų. Be vizų JAV piliečiai vyksta ir į Lenkiją. Neseniai šios šalies prezidentas pabandė paspausti Ameriką. Lechas Kačinskis pareiškė, kad neįvedus bevizio režimo tarp Lenkijos ir Amerikos, pastarosios gyventojai taip pat privalės rūpintis vizų įsigijimu.

V. Verba sako, kad negalėtų pasakyti tokio atvejo, jog sprendimas dėl vienos šalies įtraukimo ar išbraukimo iš bevizių šalių sąrašo būtų padarytas politiniu sprendimu. „Tiesiog yra įstatyminiai kriterijai, nustatyti Kongreso. Šalis juos atitinka arba ne. Visos valdžios, kurios buvo JAV vyriausybėje tokių sprendimų remdamiesi politiniais kriterijais nedarė.“,- sako V. Verba.

Kol bevizio režimo tarp Lietuvos ir Amerikos ateitis toliau lieka miglota, lietuviai už Atlanto įsikūrinėja kitokiais būdais. Pasak pusantrų metų Amerikoje, Denverio valstijoje gyvenančios studentės Linos Plioplytės, populiarus būdas tapti legaliu Jungtinių Valstijų piliečiu – fiktyvi santuoka. Mergina prisipažino ir pati gavusi pasiūlymų tekėti.

„Amerikiečiai puikiai supranta, kad fiktyvi santuoka yra geras būdas užsieniečiui pasilikti. Atrodo, kad daugelis jų lengvai pasiryžtų tokiai avantiūrai. Pavyzdžiui, vienas vyrukas gėjus susituokė su mergina vien tam, kad ji gautų pilietybę, tačiau kartu jie negyvena.“, - pasakoja Lina. Pasak jos, užsienietes vedantys amerikiečiai į migracijos pareigūnų perspėjimus dėl jiems gresiančios atsakomybės už fiktyviai sudaromas santuokas, dažniausiai žiūri pro pirštus.

Žalia korta – loterija ar reikalingų žmonių atranka?

Dar vienas būdas gauti Amerikos pilietybę – bandyti laimę taip vadinamosios žaliosios korto loterijoje. Tačiau pasigirsta nuomonių, kad išsvajotosios Amerikos pilietybės loterija iš tiesų yra nes kas kita, kaip šaliai naudingų kandidatų atranka.

Fotografas T. Kauneckas sakosi žinąs žalios kortos laimėjimo paslaptis. „Visi žmonės, kurie ją laimi yra sveiki, gražūs, turi potencialą tobulėti. Tai nėra loterija. Jeigu tau 50 metų, manau, kad tos žalios kortos tikrai negausi.“,- įsitikinęs T. Kauneckas.

JAV ambasadorius teigia, kad loterijoje pagrindinis kriterijus – vidurinės mokyklos išsilavinimas. „Tai yra kaip loterija. Vienintelis reikalavimas, kad žmogus turi būti pabaigęs mokyklą ir nesvarbu ar jis santechnikas, menininkas ar mokslininkas.“,- tikina S. Malas. Tačiau ambasadorius priduria, kad ši loterija Lietuvoje nebėra tokia populiari, kokia buvo, tarkim, prieš penkerius metus.

Prieš porą metų galimybe laimėti žalią kortą pasinaudojusi Laimutė Staskevičienė, auginanti mokyklinio amžiaus vaiką ir turinti 26-erių metų apskaitininkės darbo stažą, sako, kad didelių vilčių laimėti žalią kortą nedėjo, tiesiog bandė lošti. „Mintis gyventi Amerikoje mane žavėjo todėl, kad sūnus ten gyvena. Taip pat viliojo ir tai, kad gavusi pilietybę, turėsiu teises į Amerikos pensiją. Moku mokesčius ir turiu tikslą Amerikoje ją užsidirbti.“,- atviravo moteris.

Kartu su dviem sūnumis Amerikoje gyvenanti lietuvė sako apie grįžimą į tėvynę kol kas negalvojanti. „Sūnums čia patinka, nes yra daug lengvesnis gyvenimas, laisvesni žmonės ir aš manau, kad ilgam mes čia apsistosime, bet nežinau ar visam laikui.“,- sako L. Staskevičienė. Akivaizdu, kad svajojančių apie gyvenimą Amerikoje skaičiai nesumažės, kol atsakomybės už tai nepajus kiekvienas. Ir politikas, sakantis, kad emigracija tik padėjo sumažinti nedarbą, ir darbdavys mokantis apgailėtiną atlyginimą, ir eilinis žmogus galvojantis, kad gyvenimas Lietuvoje taps geresnis be jo pagalbos.

Domas Burkauskas, "Pinigų karta"